- sulpstyti
- sùlpstyti, -o, -ė, sulpstýti, sul̃psto, sul̃pstė žr. sulpėti: 1. NdŽ Sùlpstau pirštus Sr. | refl.: Ans sùlpstos (lyg čiulpia ką) kalbėdamas Tl. 2. Ko sùlpstai, a šalta? Jrb. Tas, nusitvėręs už kojos, kad sul̃psto, kad sul̃psto – mat koją pamušo Užv. | tr.: Nesulpstýk kiauro danties, o dar galia sugilti Vkš. | refl. NdŽ, Kl, Kltn, Krkl, Šts: Kaip tau duosiu, paliksi besisùlpstąs! J. Užrėžiau par nagus, sùlpstos, tik sùlpstos – ko lenda! DūnŽ. Ka gausi, bėgsi sùlpstydamos! Grg. Kas skausta, ka taip sùlpstais? Krž. Nesisùlpstyk, nesisùlpstyk – iškęsi Rt. Ko čia trenki su tuo kirviu – jug nusikirsi pirštą i sùlpstysys KlvrŽ. Sùlpstos kaip pirštus nudegęs Slnt. 3. intr. Srj gailint aimanuoti, bėdoti: Ko tu sùlpstai lyg pinigus pametęs? Pns. Sùlpstai nesùlpstai, o vis reik J.Jabl. | refl.: Dėl formaliai vokiškos šaknies pavardžių su lietuviškomis galūnėmis nėra ko per daug sulpstytis rš. \ sulpstyti; apsulpstyti; išsulpstyti; pasulpstyti
Dictionary of the Lithuanian Language.